Apklausa: rūšiuojančių daugėja, bet į stiklą vis dar keliauja vazos ir žaislai

Nauja gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad pakuočių atliekų rūšiavimas Lietuvoje tampa vis labiau įprastas. Visada arba dažnai rūšiuojančių pakuočių atliekas nurodė 76 proc. gyventojų, o per metus nuolat tai darančiųjų dalis išaugo 5 procentiniais punktais. Tuo pačiu gyventojų, kurie pakuočių atliekų nerūšiuoja visai, sumažėjo iki 6 proc. – tai mažiausias rodiklis per pastaruosius kelerius metus.

Vis dėlto atliekų tvarkymo praktika ir apklausos duomenys atskleidžia, kad rūšiuojama ne visada teisingai. Kai kuriose savivaldybėse pakuočių konteinerių turinys iki 50 proc. sudarytas iš atliekų, kurios nelaikomos pakuotėmis. Dažniausia klaida – sumaišyti, kas yra pakuotė, o kas daiktas ar gaminys. Net 65 proc. apklaustųjų teigtų senus plastikinius žaislus metantys į plastiko pakuočių konteinerį, nors juos reikėtų vežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles. Toks pats skaičius respondentų į stiklo pakuočių konteinerius dėtų krištolines vazas ar porceliano indus, nors jiems taip pat skirti stambiagabaričių atliekų surinkimo punktai.

Klaidos fiksuojamos ir kasdienių smulkių daiktų atveju. Sulūžusius akinius 32 proc. apklaustųjų priskiria plastiko pakuočių srautui, 21 proc. – stiklo, ir tik 40 proc. juos mestų į mišriųjų atliekų konteinerius, kaip ir numatyta. Dalis gyventojų rūšiuoja remdamiesi nuojauta – apklausa parodė, kad 45 proc. respondentų neieško papildomos informacijos ir pakuočių atliekas tvarko savo nuožiūra. Asociacijos „Gamtos ateitis“ atstovų teigimu, tam įtakos turi ir skirtingose savivaldybėse galiojančios nevienodos rūšiavimo taisyklės.

Kita vertus, gyventojų žinios apie atliekų tvarkymo procesus pamažu gerėja. Beveik 8 iš 10 apklaustųjų supranta, kad iš skirtingų konteinerių surinktos atliekos nėra supilamos į vieną srautą. 43 proc. žino, kad atliekų surinkimo automobiliuose įrengtos atskiros sekcijos, o 35 proc. teigia, jog net jei atliekos tam tikru etapu susimaišo, jos vėliau atskiriamos atliekų tvarkymo įmonėse. Vos apie kas dešimtas gyventojas mano, kad atliekos galiausiai yra sumaišomos ir neperdirbamos.

Kinta ir požiūris į pakuočių paruošimą rūšiavimui. Pusė respondentų jau žino, kad pakuočių nereikia plauti po tekančiu vandeniu – pakanka pašalinti maisto likučius, tačiau beveik trečdalis vis dar įsitikinę, jog būtinas kruopštus plovimas. Apklausos rezultatai taip pat rodo didėjantį pasirengimą prisidėti prie tvaresnių sprendimų finansiškai: 29 proc. gyventojų sutiktų mokėti daugiau už pakuotę, jei ji būtų perdirbama. Per metus šis rodiklis išaugo 7 procentiniais punktais, dažniausiai taip pasisakė miestų gyventojai, aukštąjį išsilavinimą turintys, besimokantis jaunimas ir didesnes nei vidutines pajamas gaunantys asmenys.

Apklausa atskleidė ir aiškų visuomenės lūkestį dėl sistemos vienodinimo – 77 proc. gyventojų pasisako už vienodas pakuočių rūšiavimo taisykles visose Lietuvos savivaldybėse. Kol tokios sistemos nėra, gyventojams siūloma kilus abejonių pasitikrinti informaciją specialioje interneto svetainėje rusiavimoabc.lt, kurią rengia ir nuolat atnaujina asociacija „Gamtos ateitis“. Reprezentatyvi apklausa atlikta 2025 metų lapkričio mėnesį, joje dalyvavo 1002 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų amžiaus, tyrimas vyko 108 atrankos taškuose.